Tag archives for lęšiai internetu

Vokinio ašarų plėvelės ruo­želio matavimas

lęšiaiNorint nustatyti ar pigūs lęšiai yra tinkami akiai reikia sužinoti kokio dydžio yra vokinė ašarų plėvelė. Vokinis ašarų plėvelės ruoželis (VAPR) yra ašarų meniskas tarp viršutinio ir apatinio vokų užpakalinės briaunos ir akies obuolio. Žiūrint pro biomikroskopą, jis matomas prizmės formos išgaubtu priekiniu paviršiumi. Ašarų meniskas didesnis išilgai apatinio voko. Vidutiniškai jis esti 0.5 – 1,0 mm aukščio; kai mažesnis nei 0,5 mm, yra akies sausumo pavojus ir, nešiojant kontaktinius lęšius, gali atsirasti sausos akies simptomų. Sunkesniais sausos akies sindromo atvejais VAPR nematoma. Minėti testai rodo ašarų sekrecijos kiekį, ta­čiau ašarų kokybės, remiantis juo, įvertinti nega­lima. Klinikinėje praktikoje svarbu ir ašarų prieš rageną plėvelės kokybė. Si ašarų plėvelė suside­da iš trijų sluoksnių, kurių kiekvienas atlieka tam tikras funkcijas.

Išorinis lipidinis sluoksnis, sekretuojamas Meibomo liaukų ir atlieka tris pagrindines funk­cijas: mažina vandeninio sluoksnio garavimą; didina paviršiaus įtempimą ir padeda vertika­liam stabilumui taip, kad ašaros neišteka iš apa­tinio voko; sutepa vokus, kai jie juda akies obuolio paviršiumi. Vidurinis vandeninis sluoksnis, pagrindi­nės ir ašarų liaukų priklausinių sekretas, atlie­kantis keturias funkcijas: teikia atmosferos de­guonį ragenos epiteliui, turi antibakterinių me­džiagų (todėl sausa akis labiau jautri infekcijai), užtikrina lygų optinį paviršių, panaikindamas mažiausius ragenos nelygumus, nuplauna rage­nos ir junginės „nuolaužas”. Vidinis mucino sluoksnis, sekretuojamas taurinių junginės ląstelių, kurio pagrindinė funkcija – paversti ragenos epitelį iš hidrofobinio į hidrofilinį. Ašarų plėvelės kokybę tam tikru laipsniu ga­lima įvertinti tiriant ašarų plėvelės suirimo laiką – APSL. Lašinama 1% fluoresceino tirpalo, kad nusidažytų ašarų plėvelė. Po mirktelėjimo voko kraštas paskirsto plėvelę virš ragenos, ir ji ste­bima plyšine lempa per mėlyną kobalto filtrą. Normaliai ašarų plėvelė matoma kaip tolygus žaliai mėlynas sluoksnis. Kai ašarų plėvelė suy­ra, joje atsiranda vienas arba du vaizdai: juodos ar mėlynai juodos linijos, dėmės žaliai mėlyna­me fone. Testo metu tiriamasis mirkteli ir turi būti atsimerkęs. Nustatomas laikas nuo mirkte­lėjimo iki plėvelės suirimo vaizdų atsiradimo. Normalus laikas daugiau kaip 10 sekundžių. Ragenos vientisumas tiriamas dažant fluoresceinu. Tai reikalinga diagnozuojant keratitus, ragenos nutrynimus ir erozijas, pažeidimų kon­taktiniais lęšiais išvengti, kietųjų kontaktinių lęšių parinkimui. Nudažyti fluoresceinu galima įlašinus 2% sterilaus tirpalo lašą, arba liečiant fluoresceinu impregnuota filtrinio popierėlio juostele, o tiriamojo paprašius mirktelėti. Pa­viršiniai defektai nusidažo neryškia geltona spalva, o gilūs defektai nusidažo ryškia žalia spalva. Atsargiai reikėtų elgtis, jei tiriamasis ne­šioja kontaktinius lęšius, nes fluoresceinas minkštuosius kontaktinius lęšius nudažo. Taigi, prieš lašinant dažą, lęšius reikia išimti. Po tyri­mo junginės maišą reikia plauti fiziologiniu tir­palu. Vėl įsidėti minkštuosius lęšius galima ne anksčiau kaip po valandos.

Ragenos vientisumą galima tirti nudažius 1 – 2% bengalo rožinio tirpalu. Kadangi šis tirpalas dirgina akį, prieš lašinant dažo, reikia įlašinti la­šą vietinio anestetiko. Mažiau sudirginama akis, jei lašas dažo užlašinamas ant vatos tampono ir juo paliečiamas akies obuolys. Nudažius benga­lo rožiniu, geriau matomi ne tik ragenos defek­tai, bet ir žuvusios suragėjusios, degeneravusios ragenos epitelio ląstelės, gleivių dalelės; gali nu­sidažyti ir epitelio vieta, kurią palietė filtrinis popierėlis Schirmer’io mėginio metu. Viena iš sveikos ragenos savybių – didelis jos jautrumas. Taigi jautriausia yra ragenos vir­šūnė, link limbo jautrumas mažėja. Apytikriam ragenos jautrumo tyrimui naudojama sterili vata, iš kurios kuokštelio ištempiami ir susukami plaušeliai, kad susidarytų plonėjantis liestukas. Tai daryti reikia nusiplo­vus ir spiritu dezinfekavus pirštus. Nors yra nu­rodymų ragenos jautrumą pirmiausia tirti svei­koje, po to sergančioje akyje, kad nebūtų per­neštas užkratas, bet geriau iš vatos kuokštelio susukti du plonėjančius liestukus – atskirai kiek­vienai akiai. Tiriamojo prašoma žiūrėti tiesiai į tolį, kad tiriamasis nebijotų. Pradėjus tyrimą, liečiama mažiau jautri sklera, o paskui sveika (kontrolinė) akis ir sergančios akies pakitusi ra­genos vieta. Apie ragenos jautrumą sprendžiama iš ligonio mirktelėjimo, vokų virptelėjimo, ligo­nio bandymo atitraukti galvą. Taip pat pats ligo­nis gali pasakyti, ar vienodai jautė abejų akių ragenos lietimą. Normaliai jaučiamas pats plo­nasis liestuko galiukas. Jei pajaučiamas liestu- kas iki 1 mm storio – jautrumas žymiai ryškiai sumažėjęs, o jeigu nejaučiamas storesnio kaip 1 mm liestuko prisilietimas – jautrumas visiškai išnykęs. Ir todėl gydytojai pataria ir teigia, kad kontaktiniai lęšiai yra naudingi organizmai.

 

Posted in Lęšiai | Leave a comment

Akies obuolio matavimai

linzesRemiantis minėtais parametrais, nustatomi įvairūs akies obuolio matavimai, kurie nustato kokio dydžio turi būti linzės. Dauguma jų yra santykinai pastovūs, sveikų žmonių skiriasi ne daugiau kaip 1 mm, be to, nepriklauso nuo lyties ar rasės. Išorinė anatominė akies obuolio ašis viduti­niškai yra 24,15 mm, o vidinė anatominė ašis – 22,12 mm. Horizontalus akies skersmuo (matuo­jamas ties anatominiu ekvatoriumi nuo smilki­nio link nosies) yra 23,48 mm, vertikalus skers­muo (matuojamas ties anatominiu ekvatoriumi iš viršaus į apačią) – vidutiniškai 22,48 mm. Akies obuolio apimtis (perimetras) ties ekvato­riumi – 74,91 mm. Akies obuolio paviršiaus anatomija. Odena yra baltos spalvos tankaus tvirto kolageninio jungiamojo audinio darinys. Ji yra netaisyklingos sferos formos su dviem di­delėmis angomis priekyje ir užpakalyje: priekinė sklėros anga – ir užpa­kalinė odenos anga. Odena sudaryta iš tankaus fibrozinio kola­geninio jungiamojo audinio su daug angučių bei kanalų nervams ir kraujagyslėms. Priekyje ode­na yra baltos spalvos, einant gilyn, įgyja rusvą atspalvį, kurį lemia melanocitų kiekio padidėji­mas giliausiame odenos sluoksnyje lamina fusca arba suprachorioidea. Vaikams odena būna melsvo atspalvio, o asmenims, kurių pigmenta­cija ryški, ji įgauna pilko skalūno atspalvį.

Storiausia odena yra ties užpakaliniu poliu­mi, čia jos storis siekia 1-1,35 mm. Ties ekva­toriumi odena yra 0,4 – 0,6 mm storio, o plo­niausia – po tiesiųjų raumenų sausgyslėmis, jų prisitvirtinimo vietose – 0,3 mm. Artėjant prie limbus, odena vėl pradeda storėti ir ties ragenos kraštu siekia 0,8 mm storį. Priekyje odenos skaidulos persipina ir susi­jungia su ragenos stromos kolageno fibrinėmis. Paprastai odena ties rageniniu kraštu persidengia su ragena vertikalioje plokštumoje, suformuo­dama rageną kaip elipsinę struktūrą. Dėl šios priežasties išorinis ragenos skersmuo yra 10,6 mm vertikaliai ir 11,6 mm horizontaliai. Vidinis priekinės odenos angos kraštas daugiau apvalus. Jo skersmuo -11,6 mm. Odeną nuo ragenos išorėje skiria negili va­gelė limbus srityje, vadinama išorine odenos va­gele. Ji yra apie 1 mm gylio, prisipildžiusi junginės audinio ir Tenono kapsule (fascia bulbi). Čia akies obuolio junginė tvirtinasi, jungiasi su Tenono kapsule ir baigiasi ragenos Bowman’o sluoksnyje. Ties limbus odenos kolagenas palaipsniui plonėja ir baigiasi ragenos kolageno pluošteliais. Virš jo gulintis epitelis taip pat plonėja ir nusitę­sia į ragenos epitelį. Vidinės % odenos audinio anksčiau negu išorinis trečdalis tampa skaidrus. Vidinė odenos vagelė arba įdubimas yra ragenos ir odenos jung­ties vietoje, akies obuolio viduje. Šios jungties vidinis kraštas nusitęsia į priekį kaip odenos at­auga (pentinas) – tai krumplyno raumens prisianatomine (geometrine) ašimi optinė ašis sudaro kampą, vadinamą gama (y) kampu. Akies obuolio anatominis ir geometrinis ekvatoriai dvi skirtingos struktūros. Geometrinis ekvatorius tai linija, juosianti akies obuolį, ku­rios kiekvienas taškas yra vienodai nutolęs nuo priekinio ir užpakalinio polių. Anatominis ekvatorius dalina akies obuolį į dvi nevienodas puses, vadinamas priekiniu ir užpakaliniu pusrutuliais. Anatominis ekvatorius yra apie 12-14 mm nuo limbus. Jis yra toliau smilkininėje negu vidinėje pusėje. Plokštumos, statmenos anatominiam ekvato­riui, ir einančios per priekinį bei užpakalinį po­lius, vadinamos meridianais. Nagrinėjant akies obuolio topografiją, naudojami du pagrindiniai I meridianai: vertikalusis (sagitalinis) ir horizontalusis (skersinis). Sagitalinis meridianas dalija akies obuolį į smilkininį (femporalinį) ir nosinį (nazalinį) pusrutulius ir kerta limbus ties 6 ir I2r valanda. Horizontalusis arba skersinis meridia­nas yra statmenas sagitaliniam ir kerta limbus ties 3 ir 9 vai. Jis dalija akies obuolį į viršutinį ir apatinį pusrutulius tvirtinimo vieta. Šios vagos dugne yra šlemo kanalas. Kartais vagą dengia ligamentum pectinatum Priekinės kameros kampas tęsiasi apie 2 mm už limbus.

Priekinės krumplyninės arterijos į odeną įei­na priekyje tiesiųjų raumenų prisitvirtinimo vie­tos. Nuo kiekvieno tiesiojo raumens sausgyslės eina po dvi priekines krumplyninės arterijas iš­skyrus išorinį, nuo kurio eina tik viena priekinė ciliarinė arterija. Užpakalinėje odenos dalyje, 1-2 mm spindu­liu aplink regos nervą, į akies obuolį įeina apie 20 užpakalinių trumpųjų krumplyninių arterijų ir 10 trumpųjų krumplyninių nervų. Nosies link jie išsidėsto arčiau regos nervo negu smilkinio. Dvi užpakalinės ilgosios krumplyninės arterijos ir il­gieji krumplyniniai nervai per odeną eina abie­jose regos nervo pusėse, horizontalaus meridia­no plokštumoje. Vidiniai ilgieji ciliariniai arterija ir nervas yra apie 3,6 mm nuo vidinio (medialinio) regos nervo dangalo krašto, o smilkininėje pusėje nervas ir ar­terija – 3,9 mm nuo smilkininio regos nervo dangalo krašto, greta apatinio įstri­žinio raumens sausgyslės užpakalinio krašto. Per odeną jie praeina įstrižaisiais 3-7 mm ilgio kanalais. Gali būti ir papildomų ilgųjų krumply­ninių nervų bei arterijų, kurie dažniausiai į ode­ną patenka akies obuolio užpakalinėje apatinėje dalyje. Įėjimo kanalas visada būna labiau į prie­kį negu nervų ir kraujagyslių, išsidėsčiusių hori­zontalaus meridiano plokštumoje, ties kuria kontaktiniai lęšiai nesusiduria su jokiomis bėdomis..

 

Posted in Lęšiai | Leave a comment

Akį judinantys raumenys

spalvoti lesiaiAkies obuolį judina šeši raumenys: Septintasis raumuo yra levator palpebrae, viršutinį voką keliantis, tačiau neturintis įtakos akies padėčiai ir tam kaip akyje įdėti spalvoti kontaktiniai lęšiai. Tiesieji raumenys: Keturi tiesieji raumenys prasideda akiduo­bės viršūnėje, ten suformuodami bendrą sausgyslinį žiedą, kuris tęsiasi į priekį kaip plokščios juos­telės, kūgiškai prasiskleisdami, ir tvirtinasi prie odenos per keletą milimetrų nuo limbus. Tiesių­jų raumenų ilgis – apie 40 mm, plotis – 10 mm, t.y. šešis kartus didesnis negu storis. Kiekvienas raumuo baigiasi 4-9 milimetrų ilgio sausgysle. Prisitvirtinimo prie odenos atstumas, skaičiuo­jant nuo limbus, didėja tokia tvarka: vidinis, apatinis, išorinis ir viršutinis raumuo. Ši progresija vadinama Tillaux’o spirale.

Įstriži raumenys: Du įstriži raumenys pasiekia akį iš priekio. Jie valdo akies sukamuosius judesius (torsio) bei judesius aukštyn ir žemyn. Pir­minėje akies obuolio padėtyje raumenų plokš­tumos su akies optine ašimi sudaro apie SI – 54° kampą. Viršutinis įstrižinis raumuo yra ilgiausias ir ploniausias iš visų raumenų. Jis prasideda nuo frontoetmoidinės akiduobės siūlės bei pleištakaulio kūno antkaulio, viršuje ir kiek į vidų Cino žiedo bei foramen opticum atžvilgiu ir dalinai dengia prisitvirtinimo vie­tą. Viršutinis įstrižinis raumuo yra apvalesnis negu kiti akies raumenys, turi ploną 40 mm ilgio verpstės pavidalo galvutę, besibaigiančią saus­gysle, pasidengusią sinoviniu dangalu. Jis eina į priekį išilgai viršutinės ir išorinės akiduobės sie­nos krašto. Artėdamas prie skridimo (,trochlea), jis baigiasi sausgysle, pasidengusia sinoviniu dangalu, kuri, persilenkusi per skridinį, keičia kryptį atgal, žemyn, į išorę ir tvirtinasi išorinia­me viršutiniame užpakaliniame akies obuolio oktante, po tiesiuoju viršutiniu raumeniu (1.34. pav., žr. priede). Skridinys – tai kremzlinis darinys, esantis viršutinėje vidinėje akiduobės dalyje, kaktikaulio akiduobiniame paviršiuje, apie 3 mm nuo akiduobės krašto. Apatinis įstrižinis raumuo prasideda ne nuo Cino žiedo, bet nuo nedidelio įdubimo iškart už akiduobės krašto, viršutinio žandikaulio akiduo­biniame paviršiuje, priekiniame – vidiniane aki­duobės apatinės sienos kampe, netoli fossa lac­rimalis, lateral iau duetus lacrimalis. Apatinis įstrižinis raumuo eina at­gal, į viršų ir į išorę link prisitvirtinimo vietos akies obuolio užpakaliniame apatiniame išori­niame oktante. Jis eina po apatiniu, o vėliau ir išoriniu tiesiaisiais raumenimis. Tvirtinasi prie odenos trumpa vėduoklės pavidalo sausgysle užpakaliniame smilkininiame akies obuolio segmente tiesiog virš geltonosios dėmės projek­cijos. Raumens ilgis – 37 mm. Apatinio įstrižinio raumens nervų bei kraujagyslių pluoštas eina į priekį išilgai apatinio tiesiojo raumens išorinio krašto ir įeina į apatinį įstrižinį raumenį viduri­niame jo trečdalyje.

Akį judinančius raumenis krauju aprūpina nuo akies arterijos atsišakoji­mai ramus muscularis superior et inferior. Pa­pildomai krauju gali aprūpinti a. lacrimalis ir a. infraorbitalis. Viršutinė (arba išorinė) raumeninė akies ar­terijos Šaka ramus muscularis superior aprūpina. Voką keliantis raumuo papildomai gauna šakelių iš a. supraorbitalis. Lateralinis ir viršutinis tiesieji raumenys taip pat gauna papildomų šakelių iš a. lacrimalis. Didesnė apatinė (vidinė) šaka ramus muscularis inferior aprūpina krauju vidinį ir apatinį tiesiuosius raumenis bei apatinį įstrižinį raume­nis. Į kiekvieną tiesųjį raumenį, išskyrus išorinį, įeina po dvi kamienines šakeles (arteriae ciliares anteriores) bei skirtingas skaičius smulkes­nių kolateralių Šakelių. Priekinės krumplyninės arterijos {a.a. ciliares anteriores) tik praeina per tiesiuosius raumenis, tačiau nesišakoja ir jų ne­maitina. Jos maitina priekinį akies segmentą. Per kiekvieną tiesųjį raumenį, išskyrus išorinį, eina po dvi priekines krumplyninės arterijas. Per išorinį tiesųjį raumenį eina viena priekinė krumplyninė arterija. Nuo tiesiųjų raumenų sausgyslių priekinės krumplyninės arterijos tę­siasi į junginę, kur jungiasi su užpakalinėmis junginės arterijomis (a.a. conjunctivales poste- riores), sudarydamos junginės gilųjį arterinį tinklą. Priekinės krumplyninės arterijos baigiasi netoli limbus, kur eina per odeną į akies obuolio vidų ir jungiasi su didžiuoju arteriniu rainelės ratu (circulus arteriosus major). Veninis kraujas nuteka į v. ophthalmica su­perior et inferior. Inervacija. Į viršutinį, vidinį ir apatinį raumenis nervinės šakelės įei­na apytiksliai tarp užpakalinio ir vidurinio raumens trečdalio. | lateralinį tiesųjį raumenį n. abducens patenka kiek atgal nuo jo vidurio. Viršutinį įstri­žinį raumenį inervuoja keletas n. trochlearis šakelių, paten­kančių į jį užpakalinio trečda­lio priekinėje pusėje, iš aki­duobės paviršiaus. Apatinis įstrižinis raumuo ir akių lęšiai inervaciją gauna viduryje, užpakaliniame krašte.

 

Posted in Lęšiai | Leave a comment

Akies obuolio anatomija

kontaktiniai lesiaiAkies obuolio ir kaulinės akiduobės san­tykis, kuris sukuriamas, kai pigūs kontaktiniai lęšiai sąveikauja su akimi. Akies obuolys lokalizuojasi priekinėje aki­duobės dalyje ir užima apie 20% jos tūrio. Jis yra arčiau išorinės ir viršutinės akiduobės sie­nos. Mažiausias atstumas nuo akies obuolio iki- viršutinės sienos – 4 mm, iki išorinės sienos – 4,5 mm, iki vidinės sienos – 6,5 mm, iki apatinės si­enos – 6,8 mm. Išorinis akiduobės kraštas yra patrauktas atgal lyginant su vidiniu. Taigi apie pusė akies obuolio lateralinio paviršiaus yra ne­apsaugota kauline siena. Priekinis akies polius yra apie 6-8 mm giliau nuo linijos, nubrėžtos tarp viršutinio ir apatinio akiduobės kraštų. Kiekvieno žmogaus akies obuolio padėtis yra skirtinga ir priklauso nuo akiduobės tūrio, akies obuolio dydžio, akiduobės riebalinio audinio tū­rio, vokų bei junginės struktūros. Akies obuolys yra netaisyklin­gos rutulio formos, sudarytas iš kapsulės ir branduolio. Akies kapsulė sudaryta iš trijų sluoksnių: ( išorinis fibrozinis sluoksnis – odena ir ragena; vidurinis kraujagyslinis sluoksnis, kurį sudaro gyslainė, krumplynas ir rainelė; vidinis nervinio audinio sluoksnis – tink­lainė (arba retina). Akies obuolio padėtį lemia regėjimo ašies. Ir akies obuolio ašies kampas. Kampas tarp išorinių akiduobės sienų “yra apie 90°, o kampas tarp vidinės ir išorinės sienų – 45°. Tai reiškia, kad regėjimo ašis sudaro kampą. Pabrėžtina, kad regėjimo ašis nesu- ‘—tampa su optine akies ašimi, kadangi geltonoji dėmė  yra temporalesnė.

Išorinio ragenos paviršiaus centras vadina­mas priekiniu poliumi. Kadangi vertikalus ragenos matmuo yra mažesnis negu horizontalus, todėl priekinis polius yra arčiau viršutinio bei apatinio ragenos krašto ir toliau nuo šctaimo bei vidinių ragenos kraštų. Odenos išorinio paviršiaus cent­ras,/esantis už akies obuolio, vadinamas užpaka­liniu poliumi. Jis visomis kryptimis vienodai nutolęs nuo bet kurio limbo krašto. Linija, jungianti priekinį ir užpakalinį polius, vadinama geometrine arba anatomine ašimi (axis bulbi oculi). Matuojant ją nuo išorinio ragenos paviršiaus iki išorinio odenos paviršiaus, ši linija vadinama išorine anatomine ašimi axis oculi, o nuo vidinio ragenos paviršiaus iki vidi­nio odenos paviršiaus – vidine anatomine ašimi. Tai nėra topografiškai pati svarbiausia ašis. Ji neturi ryšio su geltonąja dė­me, regos nervu arba kitu regos funkcijai svar­biu tašku arba struktūra. Net sveikiems asme­nims šios ašies ilgis gana skirtingas. Akies obuolys – tai sudėtingas organas ne tik dėl to, kad yra trimatis, net ir dėl jį sudarančių bei supančių sudėtingų ‘anatominių struktūrų. Kaip trimatė struktūra akies obuolys yra netai­syklingos rutulio formos.

Tas netaisyklingumas priklauso nuo keleto veiksnių: ragena, kuri sudaro 1/6 viso akies pavir­šiaus, yra žymiai mažesnio kreivumo spindulio (r = 8 mm) negu likusios odenos 5/6 paviršiaus (r = 12 mm); nosinė ir smilkininė akies obuolio pusės yra nevienodos, o ir pats akies obuolys yra su- plokštėjęs taip, kad vertikalus jo skersmuo (23 mm) yra mažesnis negu horizontalus (23,4 mm).  Akies obuolio forma priklauso ir nuo kitų jo parametrų: geometrinių, anatominių, optinės ašies, ekvatoriaus ir t.t. Žiūros linija axis visu – tai linija, einanti nuo fovea centralis iki fiksacijos taško. Optinė ašis axis opticus – tai linija, einanti nuo priekinio poliaus per lęšiuko centrą iki tink­lainės geltonosios dėmės, kur spalvoti lęšiai niekaip negalėtų tilpti.

Posted in Lęšiai | Leave a comment

Ašarų liaukos

linzes internetuPridėtinės ašarų liaukos lokalizuojasi po jungine t.y. toje vietoje, kur dažniausiai yra sutinkamos kontaktinės linzės. Krause liaukučių randama giliuosiuose sluoksniuose po jungine. Apie 42 liaukutes yra viršutiniame iri apie 6-8 apatiniame junginės skliaute. Krause liaukučių struktūra yra panaši į pagrindinės aša­rų liaukos struktūrą. Dvi – penkios Wolfring’o liaukos išsidėsčiu­sios ties viršutinės voko kremzlės viršutiniu r kraštu ir dvi po apatine voko kremzle. Jų ekskreciniai kanaliukai iškloti kubiniu epiteliu, tokiu pat kaip ir junginės epitelis. Mucininės liaukos. Manz’o liaukos – tai muciną gaminančių junginės taurinių ląstelių intraepitelinės sankau­pos, išsidėsčiusios limbo zonoje, jų randama žmogbeždžionių akyse. Jos lokalizuojasi 3-7 mm nosies link nuo limbus, akies obuolio jungi­nėje. Kai kurie autoriai mano, kad žmogus jų neturi. Taurinės ląstelės lokalizuojasi paviršiniame ir viduriniame junginės epitelio sluoksnyje. Jos sudaro apie 15% žmogaus junginės epitelio pa­viršiaus ląstelių.

Daugiausia taurinių ląstelių yra apatinio skliauto nosies pusės ir vidurinėje dalyje bei vo­ko junginėje. Retai taurinių ląstelių būna akies obuolio junginėje link smilkinio nuo ragenos ir visiškai jų nėra aplink rageną. Jų tankis skirtin­gas įvairiose amžiaus grupėse. Suaugusiems žmonėms nuo 37 metų jų skaičius pastovus, ta­čiau gali kisti priklausomai nuo išorinių veiks­nių – padaugėti arba sumažėti nepriklausomai nuo amžiaus. 25 metų žmonėms apatiniame no­sies pusės skliaute yra apie 10,17 ± 2,81 taurinių ląstelių šimtui epitelio ląstelių, o vyresniems (62 metų)-5,27 ±3,38. Taurinės ląstelės lokalizuojasi paviršiniame ir viduriniame epitelio sluoksniuose. Dauguma taurinių ląstelių jungiasi su bazine membrana plonu citoplazminiu kotu (stiebu). Taurinės ląs­telės jungiasi su epitelio ląstelėmis per desmosomas. Taurinių ląstelių ultra struktūros tyrimai rodo jų apokrininį sekrecijos mechanizmą, kuris iš­skiria muciną porcijomis. Neaišku, kaip inervuojamos taurinės ląstelės, tačiau žinoma, kad epitelio cistų randama ir sveikoje junginėje. Jos klasifikuojamos pagal lokalizaciją. Manoma, kad epitelio cistų atsiranda dėl keleto priežasčių: pridėtinių ašarų kanaliukų išsiplėtimo; spindžio formavimosi epitelyje, įaugu­siame į substantia propria uždegimo metu; junginės įlinkių sąaugų uždegimų metu; traumų, lemiančių „implantinės” cistos formavimąsi.

Kliniškai cistos gali būti įvairaus dydžio bei lokalizacijos, kartais gali gaminti mucininį sek­retą, kurį pasisavina lęšiai. Cistinių taurinių ląstelių randama viršutinė­se akies obuolio junginės dalyse. Subepitelinių cistų gali atsirasti delčios raukšlės srityje, poli- cistinių mukozinių cistų – viršutiniame ir apati­niame skliaute. Arteriniu krauju junginę aprūpina akių šakos. Vokų junginę aprūpina plexus posttarsalis, susi­darantis iš viršutinio voko kraštinės ir periferi­nės arterijos. Nuo kraštinės ir periferinės arterijų lankų atsišakoja perforuojančios vokų kremzlę šakelės, kurios pasiekia subkonjunktyvinius sluoksnius, maitina Muller’io raumenį, voko ir dalį skliauto junginės. Nuo lankų atsiskiria kylančiosios bei nusi- leidžiančiosios šakelės, kurios anastomozuojasi tarpusavyje bei, praėjusios per skliautus, nusitę­sia į akies obuolio junginę, kaip užpakalinės junginės arterijos a.a. conjunctivales posteriores ir anastomozuojasi su priekinėmis krumplyni- nėmis arterijomis a.a. ciliares anteriores. Pasta­rosios eina nuo tiesiųjų akį judinančių raumenų sausgyslių į priekį, kur, prieš įeinant į akies obuolį, nuo jų atsiskiria priekinės junginės arte­rijos. Šios arteri­jos atsišakoja link perikomealinio rezginio ir gretimų akies obuolio ir limbo junginės sričių. Limbo zonoje, subkonjunktyviniame ir episkle- riniame sluoksniuose paviršinės bei giliosios kraujagyslės laisvai anastomozuojasi, sudary­damos zoną. Taip gilusis ir paviršinis junginės arterijų tinklai plačiai anas­tomozuojasi. Junginės venų yra daugiau negu arterijų. Iš didžiosios dalies voko ir akies obuolio junginės veninis kraujas nuteka į vokų venas. Dalis vokų venų tiesiog įteka į viršutinę ar apatinę akies ve­nas (v. ophlhalmica superior el inferior). Iš lim­bo zonos veninis kraujas nuteka į akį judinančių i raumenų venas. Akies obuolio junginės smulkiosios krauja­gyslės turi arteriovenines jungtis. Jungiančiosios Šakutės gali būti vingiuotos nevienodos, bet vi­sada didesnio skersmens negu kapiliarai. Kiek­

Šios limfagyslės svarbios imuninėms reakcijoms reguliuoti kai kurių susirgimų metu. Paviršinis tinklas surenka limfą iš limbo zo­nos. Jis turi kolektorių kanalą, kuris eina ratu 7 – S mm nuo limbus, formuodamas ne visą perikomealinį žiedą. Vienas jų prasideda iš kapiliarų distaliai ir pasi­baigia proksimaliai. Tai nėra tikros arterioveninės anastomozės, nes neturi raumeninio sluoks­nio sienelėje ir negali reaguoti į dirgiklius. Biomikroskopuojant junginę netoli limbus, galima pastebėti 1942 m Ascher’io aprašytas vandenines venas. Jų randama netoli limbus, dažniausiai nosies pusėje. Šios venos primena kabliuką išėjimo per odeną vietoje. Jų skersmuo kinta nuo 0,01 mm iki 0,1 mm. Vandeninės ve­nos užpildytos skaidriu skysčiu apie 1 cm ilgyje – tai intraokulinio skysčio nutekėjimo iš prieki­nės akies kameros kanalai. Vandeninės venos toliau jungiasi su episklerinėmis venomis, ku­riose kraujas prasiskiedžia intraokuliniu skysčiu, arba kraujas ir skystis teka atskirais sluoksniais inė srovė). Kitas tinklo limfinis kanalas jungia grįžta­mąją nosies grupę, surenkančią limfą iš viršuti­nio nosies junginės ketvirtadalio ir nusileidžian­čią kolektorių grupę. Abi grupės surenka limfą iš vidinio akies kampo srities. Dideli kolektoriai apatiniame skliaute su­renka limfą ir iš šoninio akies kampo. Šone esantys (lateraliniai) kolektoriai suteka į periaurikulinius limfmazgius, vidiniai (medialiniai) kolektoriai – į submaksilinius limfmazgius, o tai yra sudaryta iš medžiagos dėl kurios akių lęšiai neperdrėksta.

 

Posted in Lęšiai | Leave a comment

Patogiausi lęšiai

Lęšiai – tai jūsų geriausia proga mėgautis natūralia išvaizda, visiems laikams giliausiame stalčiuje palikti akinių rėmelius, kurie ne tik yra nepatogūs, tačiau ir brangūs bei trukdantys sportuoti ir aktyviai leisti laisvalaikį, nes dabar mūsų linzės, kitaip tariant kontaktiniai lęšiai internetu, kur kas pigiau nei bet kada anksčiau ir tai yra mūsų staigmena jums mielieji mūsų el parduotuvės pirkėjai, o tiems, kas jau yra pas mus įsigiję lęšius, gaus dar ir papildomą dešimties procentų nuolaidą! Dabar viską galite įsigyti kur kas paprasčiau ir patogiau nei bet kurioje kitoje optikos prekių parduotuvėje, nes mes esame instaliavę patogią paieškos sistemą, kuri leidžia rūšiuoti, lyginti ir kitaip rinktis lęšius, pagal jų spalvas, specifikacijas, tipą, kainą ir gamintoją. Taigi kiekvienas tikrai ras savo mėgstamiausią produktą kur kas paprasčiau nei bet kada anksčiau ir tai todėl, kad mes rūpinamės savo klientams, jiems pasiūlydami pačius geriausius lęšius už pačią geriausią kainą, kokios jie negali rasti ne tik bet kurioje kitoje optikos parduotuvėje, tačiau ir interneto platybėse. Kaip mes sugebame pasiūlyti tokias geras kainas ir tuo pat metu neprarasti nerpiekaištingos kokybės, kuri tokioms specifinėms prekėms, kaip kad lęšiai yra tiesiog svarbiau nei svarbu? Taigi jei jus domina tokios pat linzės, tačiau kur kas pigiau ir greičiau nei bet kur kitur, pats laikas kreiptis į mus, tikrus optikos prekių profesionalus, galinčius jums suteikti tai, ko niekas kitas negali, gal todėl mus ir vadina pelėdomis, nes turime dideles akis, kurios viską mato, o pirmiausiai mato jūsų problemas ir jas sprendžia tiesiog žaibišku greičiu! lęšiai internetu – tai jūsų galimybė įsigyti jums tiesiog būtinas prekes paprasčiau, nes pirkti internetu yra tikrai patogiausias būdas ir dabar net gi greičiausias, nes viską, ką nusipirksite, mes pristatysime į jūsų namus ar kitą norimą vietą visiškai nemokamai, visiškai nesvarbu, kurioje vietoje gyvenate, į bet kurį Lietuvos kampelį!

 

Pamirškite nepatogius ir visur kliūvančius akinių rėmelius, kurie be visa to dar ir sunkūs it velniai ir jums trukdo mėgautis įvairiausiomis laisvalaikio veiklomis, o taip pat su jais sportuodami aktyviai ne tik keliate pavojų sau, tačiau ir aplinkiniams. Lęšiai, kurių dar niekada neturėjote, nes jie tokie patogūs, kad jūs nebejausite, jog kažką nešiojate akyse, o jūsų natūrali išvaizda leis patogiai jaustis ir visada pasitikėti savimi dar labiau nei bet kada anksčiau. Linzes galite rinktis ir įvairiausių spalvų, taigi su jomis galite tikrai įvairiausiai eksperimentuoti, pakeisti savo įprastinį įvaizdį ir nustebinti visus savo draugus bei artimuosius, o taip pat tapti vakarėlio pažiba ir žvaigžde, nes juk jūsų ryškios ir užburiančios akys tikrai prikaustys visų žvilgsnius! Lęšiai internetu, tai moderniausias ir paprasčiausias būdas atsinaujinti savo išvaizdą ir ištaisyti prastos regos padarinius, juk su lęšiais galėsite džiaugtis ne tik puikiu įvaizdžiu, tačiau ir matyti tiesiog puikiai!

 

Jau dabar apsilankykite mūsų el parduotuvėje, kurioje rasite ne tik malonias kainas, tačiau ir plačiausią optikos prekių, ypač kontaktinių lęšių, pasirinkimą visoje Lietuvoje ir ko gero visoje Europoje, nes pas mus apsiperka viso pasaulio gyventojai, kuriems prekes išsiunčiame tiesiog stulbinančiai greitai, taigi čia, gausite jas dar greičiau! Lęšiai internetu – tai geriausia, ką galite rasti, juk tai lęšiai, tik pigiau, tai linzės, kurios pakeis jūsų gyvenimą ir galėsite mėgautis naujomis spalvomis ir ryškesniu pasauliu!

Posted in kontaktiniai lesiai, Lęšiai | Leave a comment

Paviršines junginės epitelio ląstelės

spalvoti lesiaiPaviršines junginės epitelio ląsteles galima suskirstyti į penkis tipus ir ten gali rastis spalvoti lęšiai. Šis suskirstymas pa­grįstas ląstelėse randamų organelių kiekiu ir rū­šimi bei jų padėtimi citoplazmoje. Limfocitų, Langerhanso ląstelių, melanocitų taip pat randama junginės epitelyje. Su jungine susijęs limfinis audinys yra pa­našus į kvėpavimo takų ir žarnyno limfinį audi­nį. Akies obuolio junginėje bei ašarų liaukoje randama gleivinėms būdingų CD8-T limfocitų, gaminančių žmogaus gleivinėms būdingą HMKL-1 antigeną – tai membraninis antigenas, išskiriamas intraepitelinių CD8 T – limfocitų. Junginės epitelyje esama limfinių folikulų sudarytų iš CD4 ir CD8 T – limfocitų. Jie pasi­dengę modifikuotu epiteliu (M – ląstelėmis), ge­bančiu pagauti ir perduoti antigenus giliau esan­čioms imuninėms ląstelėms.

Langerhanso ląstelių yra baziniame ir su- prabaziniame limbo epitelio sluoksniuose. Jos turi dendritinių ataugų ir būdingų granulių, ta­čiau neturi jungčių su epitelio ląstelėmis. Melanocitų esama limbo ir akies obuolio junginės epitelio baziniame sluoksnyje. Atipinių melanocitų atsiradimas junginės paviršiuje yra piktybiško proceso požymis. Junginės melano­ma nėra dažnas, tačiau labai pavojingas piktybi­nis navikas. Substantia proprla yra gilusis jungiamojo audinio sluoksnis, esantis po junginės epiteliu. Taip pat ir ekstraląstelinių imunoglobulinų  skirstoma į du sluoks­nius: paviršinį limfinį (adenoidinį) sluoksnį; gilųjį fibrozinį sluoksnį. Naujagimiai limfinio sluoksnio neturi. Jis susiformuoja per keletą mėnesių nuo gimimo. Limfocitai Čia kaupiasi mazgeliuse, tačiau tai nėra tikrieji folikulai. Gilusis fibrozinis sluoksnis sudarytas iš sto­rų kolageninių ir elastingų skaidulų. Per jį eina Biomikroskopuojant junginės periferijoje daugeliui žmonių randama 30 – 50 nm dydžio lipidinių mazgelių. Jų skaičius didėja su amžiu­mi. Šie mazgeliai lokalizuojasi episkleroje bei junginėje. Daugeliui vyresnių žmonių ties medialiniu ir lateraliniu limbo kraštais randama junginės su- storėjimų, vadinamų pinguecula. Tai su amžiu­mi susijusi junginės degeneracija – procesas, įtraukiantis kolageno destrukciją. Junginės liaukos. Junginėje ir po ja randa­mos dvi liaukų grupės: Šiame sluoksnyje yra didelis kiekis mastocitų junginės kraujagyslės ir nervai, lokalizuojasi (6000/mm3), limfocitų, plazmocitų ir neutrofilų, Krause priedinės ašarų liaukutės. Junginės epitelio ląstelių klasifikacija. Mucininė sekrecija padidėja dėl iritantų, toksinų, traumų. Refleksinis mucino sekrecijos padidė­jimas būtinas junginės paviršiams apsaugoti nuo žalingo poveikio. Taurinės ląstelės pagamina apie 2-3 ml mucino per parą. Taurinių ląstelių mucinas be ašarų plėvelės stabilumo palaikymo turi daug ki­tų funkcijų: palaiko vietinį imunitetą, sudarydamas terpę, prie kurios tvirtinasi imunoglobulinai (IgA) ir mikrobicidinis lizocimas; mucinas taip pat dalyvauja akies valymo mechanizme. Prie mucino pbrilių prikimba neš­varumai, detritas, svetimkūniai ir bakterijos. Mirksint visa tai virsta mucino juostomis, kurios stumiamos link vidinio kampo ir pašalinamos iš junginės maišo ant odos; sveikų žmonių mucinas pasižymi peroksidaziniu veikimu, dėl to jis veikia uždegiminį procesą. Biocheminė ir histocheminė analizė rodo, kad taurinių ląstelių sekretą sudaro didelio mo­lekulinio svorio sulfatiniai ir nesulfatiniai glikoproteinai. Šiuos mucinus sudaro sialomucinai ir sulfomucinai – neutralūs ir rūgštūs mucinai. Naujagimiams vyrauja rūgštūs mucinai, o su amžiumi daugėja neutralių. Mucininius glikoproteinus skaldo hialuronidazė, chondro-6 fosfatazė, neuraminidazė.

Henle kriptos – tai taurinių ląstelių sufor­muotos 0,5 mm diametro invaginacijos, kurių dažniausiai randama voko junginėje nosies pu­sėje, epitelio viduje. III tipo junginės epitelio netaurinės ląstelės – tai kitas labai svarbus mucino gamybos šalti­nis. Elektroninės mikroskopijos metu jose ran­damas gerai išsivystęs Goldži aparatas, daug mukopolisacharidinių granulių bei vakuolių. Vakuolėse kaupiasi sulfomucinas, sialomucinas ir neutralus mucinas. Mucinų sudėtis panaši į taurinių ląstelių. Epitelio III tipo ląstelės yra svarbus papildomas mucino šaltinis taurinių ląs­telių pagrindinei sekrecijai. Sergant kai kuriomis ligomis, junginės epitelio ląstelės gamina tąsų, lipnų sekretą. Jo esti sergant alergija, gigantinių papilu konjunktyvitu, sausuoju keratokonjunktyvitu, Stevens-Johnson sindromu, akių pemfi- goido metu, kai taurinių ląstelių kiekis būna su­mažėjęs. Mucino gamyba gali sumažėti ilgą laiką ne­šiojant kontaktinius lęšius, naudojant beta bloka­torius. Mucino gamyba padidėja blefaritų, kon­junktyvitu, lagoftalmo metu, todėl lęšiai yra reikalingi akiai.

 

Posted in Lęšiai | Leave a comment

Junginės anatomija

kontaktiniai lęšiaiMucininis sluoksnis – gilusis sluoksnis, su­darytas iš glikoproteinų, tiesiogiai dengiantis epitelio ląsteles – tai ploniausias (0,02 – 0,04 mkm) ašarų plėvelės sluoksnis sukurtas taip, kad pigūs kontaktiniai lęšiai visada išsilaikytų akyje. Ragenos epitelio ląstelių membrana yra hidrofobinė, sudaryta iš lipoproteinų. Tokio pavir­šiaus negali sudrėkinti vandeniniai druskų tirpa­lai. Mucinas iš dalies adsorbuojamas ant ragenos epitelio ląstelių membranų, užpildo ragenos epi­telio mikrovageles ir sutvirtinamas epitelio ląs­telių mikrogaurelių. Ant junginės paviršiaus epi­telio mucinas suformuoja plonytį laisvą tinklą,| kuris sudaro naują hidrofilinį paviršių, leidžiantį ašaroms tekėti per jį ir drėkinti epitelio ląsteles. Kartu su lipidiniu sluoksniu jis mažina pavir­šiaus įtempimą ir stabilizuoja ašarų plėvelę. Laisvas mucininis tinklas, dengiantis akies obuolio junginę, inkapsuliuoja smulkius svetim­kūnius, bakterijas, atitrūkusias epitelio ląsteles. Ragenos ir junginės mucinai turi neigiamą elekt­rinį krūvį. Ašarų mucinus išskiria junginės tau­rinės ląstelės ir junginės III tipo ląstelės. Per dieną mucino pagaminama apie 2-3 ml. Ašarų plėvelė yra kintama struktūra, kuri dėl garavimo ir ašarų nutekėjimo gana greitai plyš­ta. Ant ragenos atsiradus sausų dėmių, dauguma Žmonių sumirksi – taip susidaro nauja plėvelė. Vokų judėjimas labai savrbus ašarų plėvelės susidarymui, atsinaujinimui ir pasiskirstymui. Kai vokai atsimerkia, ašarų plėvelė atsinaujina dviem etapais: per pirmąjį etapą įvyksta vande­ninė fazė, kai viršutinis vokas kapiliariniu būdu siurbia ašaras. Antrasis etapas – tai lėtas lipidinio sluoksnio slinkimas į viršų virš vandeninio (ašarų) sluoksnio. Taip ašarų plėvelė tampa sto­resnė, be to, ji stabilizuojasi. Intervalas tarp mirksnio ir pirmosios sausos vietos atsiradimo ragenos paviršiuje, vadinamas ašarų plėvelės gyvavimo laiku.

Junginė tunica conjunctiva – tai mukozinė plėvė, kurioje daugybė kraujagyslių. Ji dengia ir sujungia priekinį akies obuolio paviršių su apa­tinio bei viršutinio voko užpakaliniu paviršiumi. Junginės paviršinis sluoksnis, t.y. epitelis lai­komas vokų krašto epidermio tęsiniu, be to, ir pats tęsiasi į ragenos epitelį. Junginė gamina ašaras bei muciną, būtiną ašarų plėvelės susida- rymui bei ragenos optinių savybių palaikymui. Junginė atlieka ne tik mechaninę bet ir antimik- robinę – barjerinę apsauginę funkciją, kadangi joje yra labai daug kraujagyslių; turi daug ląstelių, galinčių sukelti apsau­ginę uždegiminę reakciją; turi daug imunokompetentinių ląstelių, gaminančių didelį imunoglobulinų kiekį; paviršiaus anatominis (mikrogaureliai) ir biocheminis – fermentinis aktyvumas sudaro ga­limybę junginės ląstelėse neutralizuoti antige­nus. Yra trys junginės dalys: voko junginė (conjunctiva tarsi), skliauto junginė (conjunctiva fornicis); akies obuolio junginė (conjunctiva bulbi). Taip susidaro junginės maišas saccus conjunctivae, atviras iš priekio ties vokų plyšiu. Conjunctiva tarsi vokų junginė. Ties užpakaline voko briauna margo palpebralis posterior voko krašto daugiasluoksnis plokščiasis epitelis, primenantis epidermį, staiga transformuojasi į voko junginę ir nusitęsia ant voko kremzlės užpakalinio paviršiaus. Čia voko junginė lygi ir labai tvirtai suaugusi su voko kremzle. Per ją matomos voko kremzlės Meibomo liaukos, išsidėsčiusios vertikaliomis lini­jomis. Kai kurie autoriai voko junginę laiko penktuoju voko sluoksniu.

Conunctiva fornicis – skliauto junginė. Tai pereinamoji junginės persilenkime nuo voko ant akies obuolio vieta. Skliautuose jungi­nė susiformavusi laisvomis horizontaliomis klostėmis. Tai užtikrina akies obuolio judesių laisvumą visomis kryptimis. Viršutinis skliautas lokalizuojasi akiduobės krašto lygyje apie 8-10 mm virš limbo, apatinis skliautas – apie 8 mm žemiau limbo, išorėje (lateraliai) skliautas tęsia­si už akies obuolio ekvatoriaus ir yra apie 14 mm nuo limbo. Vidiniame kampe (medialiai) skliauto nėra. Čia jį pakeičia neišsivysčiusios struktūros, t.y. delčios pavidalo klostė plica se­milunaris, žinduolių trečiojo voko užuomazga ir pačiame kampe ašarinė mėsytė caruncula lac­rimalis. Skliauto nebu­vimas vidiniame kampe sudaro geresnes sąlygas u ašarų siurbimui iš ašarų ežero. Conjunctiva bulbi – akies obuolio junginė. Tai labai plona skaidri plėvelė. Ji tęsiasi nuo skliauto iki limbus, laisvai prisitvirtindama prie odenos. Ties ekvatoriumi akies obuolio junginė tvirtinasi prie akį judinančių raumenų sausgys­lių, kartu su Tenono kapsule. Prie limbus jungi­nė tvirtinasi tvirtai. Apie 3 mm nuo limbus, po jungine, prie odenos tvirtinasi Tenono kapsulė.

Junginė kaip ir visos mukozinės plėvės his­tologiškai sudaryta iš dviejų sluoksnių: daugiasluoksnio plokščiojo neragėjančio epitelio; adenoidinio sluoksnio, fibrozinio sluoksnio. Junginės epitelis. Vokų kraštai pasidengę daugiasluoksniu plokščiuoju ragėjančiu epiteliu, kuris ties užpakaline briauna virsta neragėjančiu daugiasluoksniu epiteliu, dengiantčiu voko kremzlę. Sluoksnių skaičius kinta nuo 2-4 vir­šutinėje kremzlės dalyje iki 6 – 8 sluoksnių ties komeoskleraline jungtimi ir 8 – 10 ties junginės kraštais. Epitelis cilindrinis ties skliautais, kubi­nis akies obuolio ir voko junginėje. Ragenos periferijoje junginės epitelis ir stroma suformuoja atraminį tinklą ir papilas. Limbo srities stroma su virš jos esančiu epiteliu suformuoja radialinius iškilimus, vadinamus Vogto palisadomis, kurios kaitaliojasi su epite­lio tinklo briaunomis. Palisadų esama aplink vi­są rageną, bet ryškiausios esti viršuje ir apačioje. Nervai ir smulkiosios kraujagyslės įeina į jas. Nervai nemielinizuoti ir ryškiai šakojasi, įeida­mi į junginės stromą bei epitelio bazinį sluoksnį. Limbo epitelis pasidaro labai panašus į ra­genos. Be to, jis turi ragenos epitelio kamieninių ląstelių populiacijų. Dėl to, gyjant dideliems ra­genos defektams, limbo ląstelės migruoja į centriškai. Ragenos epitelis turi blogesnes savybes negu limbo epitelis. Epitelio ląstelių paviršius yra šešiakampis, visas pasidengęs mikrogaureliais, o jų skersmuo yra 0,5 mkm, aukštis – 1 mkm. Šios struktūros svarbios ne tik kaip didinančios epitelio rezorb­cinį plotą, bet ir stabilizuojančios ašarų plėvelę. Ašarų plėvelę sutvirtina baltymas, panašus į muciną, kurio esama ant mikrogaurelių. Mano­ma, kad mikrogaureliai vaidina svarbų vaidmenį absorbuojant virusų dalis infekcinių virusinių uždegimų metu. Kartais mikrogaureliai būna ša­koti kartu tai trukdo, kad linzės stabiliai būtų akyje.

 

Posted in Lęšiai | Leave a comment

AŠAROS

linzesAšarų liaukų išskirtos ašaros, patekusios į viršutinę šoninę junginės dalį, dėl vokų judesių ir gravitacijos teka žemyn plaudamos akies obuolį, prieš tai sudrėkindamos lęšius, kad linzės nebūtų per sausos. Paviršinių ir giliųjų skai­dulų pluoštelių, kurie užspaudžia ampules bei sutrumpina kanaliukus; pluoštelių, sudarančių neigiamą slėgį ašarų maišelyje; ašarų diafragmos. Dėl savo kapiliariškumo ašarų kanaliukai siurbia ašaras, kurios kaupiasi ampuloje bei Maier’io sinuse. Vokams užsimerkiant (susi­traukiant žiediniam akies raumeniui), susitraukia m. praetarsalis, užsiveria ašarų akutės, susitrau­kia kanaliukų ampula bei sutrumpėja patys ašarų kanaliukai. M. praeseptalis pluošteliai patraukia ašarinę diafragmą, sukurdami neigiamą slėgį ašarų maišelyje. Minkštas Hassner’io vožtuvas, esantis ašarų latako žiotyse po apatine nosies kriaukle, užsiveria ir neleidžia slėgiams susily­ginti. Taip vyksta ašarų siurbimas iš ašarų ežero į ašarų maišelį. Vokams atsimerkus (atsipalai­davus), dėl fibroelastingų sienos skaidulų pasi­priešinimo ašarų maišelyje atsiranda teigiamas slėgis, kuris stumia ašaras į ašarų lataką, kadan­gi jis platesnis negu ašarų kanaliukai.

Vokų judėjimas labai svarbus ašarų plėvelės atsinaujinimui ir pasiskirstymui. Mirktelėjimo momentu vokai juda vienas link kito, spausdami akies obuolį. Susitraukia m. praeseptalis ir su­spaudžiami viršutinis bei apatinis skliautai. Vir­šutinis vokas juda daugiau, nuvalo akies pavir­šių nuo nešvarumų ir išspaudžia sekretą iš Meibom’o liaukų. Apatinio voko judesys silpnesnis. Jis stumia skystį bei nešvarumus aukštyn ir į no­sies pusę link viršutinės bei apatinės ašarų aku­čių. Tarp vokų ir akies obuolio susidaro ašarų „upelis” rivus lacrimalis. Po to ašaros suteka į ašarų ežerą vidiniame akies kampe. Toliau kapiliariškumo principu patenka į ašarų akutes ir ka­naliukus, vėliau ašarų siurblio dėka į ašarų mai­šelį. Per parą pasigamina 1 -1,5 ml ašarų. Pagrindinė ašarų funkcija: tepti bei drėkinti vokus, rageną, priekinį akies segmentą; suformuoti lygų optinį ragenos paviršių; pašalinti nešvarumus, apsaugoti nuo in­fekcijos; aprūpinti ragenos epitelį deguonimi. Vokams atsimerkus, akies obuolys pasiden­gia ašarų plėvele. Plėvelės storis – apie 7 mm, jos tūris – 7,4 ml neanestezuotai akiai, 2,6 ml – anestezuotai akiai ir su amžiumi mažėja.

Ašarų plėvelė sudaryta iš: (Ljpakraštinės ašarų juostelės (ašarų menis- lai); periokulinės ašarų plėvelės, dengiančios akies obuolio ir vokų junginę; perikornealinės ašarų plėvelės, dengiančio rageną. Pakraštinė ašarų juostelė formuoja ašarų meniskus, kurie susijungia su periokuline ašarų plėvele, dengiančia akies obuolio ir vokų jungi­nę bei perikornealine ašarų plėvele, dengiančia rageną (1.28. pav., žr. priede). Sveikų žmonių meniskas yra 0,2 – 0,3 mm aukščio. Mažesnis meniskas negu 0,1 mm yra sausų akių sindromo požymis. Perikornealinė ašarų plėvelė, dengianti priekinį ragenos paviršių, būtina normalioms ra­genos funkcijoms, iš jų ir optinėms palaikyti. Ji sudaryta iš trijų sluoksnių: už paviršinio riebalinio (lipidinio) sluoksnio; (2) vidurinio vandeninio (ašarų) sluoksnio;  giliojo mucininio (glikoproteinų) sluoks­nio, kuris yra spalvoti lęšiai netelpa. Riebalinis (lipidinis) sluoksnis – tai priekinis 0,1 – 0,2 mm storio ašarų plėvelės sluoksnis, sudarytas iš polinių ir nepolinių lipidų (100 mo­lekulių storio), daugiausia sekretuojamų Meibom’o liaukų. Ceiso ir Molio liaukos taip pat sekretuoja lipidus, kurie dalyvauja formuojant lipidų sluoksnį. Riebalinio sluoksnio funkcija yra: pagerinti optines ašarų plėvelės savybes; išlaikyti hidrofobinį barjerą (lipidinę juos­telę), kuris apsaugo nuo ašarų tekėjimo per vokų kraštą; lėtinti garavimą;

ištepti voko ir akies paviršių. Kadangi poliniai lipidai (fosfolipidai) turi elektrinį krūvį, jie išsidėsto lipidinio sluoksnio gilumoje ties ašarų sluoksnio riba, vadinamąja- me vandens-lipidų sluoksnyje. Hidrofilinė jų da­lis nukreipta į vandeninį, o hidrofobinė (riebalų rūgštis) į hidrofobinių lipidų sluoksnį. Fosfolipidų riebalų rūgštys veikia kaip neįelektrintos dalelės ir susisiekia su tokiais pat hidrofobiškais nepoliniais lipidais. Ašarų lipidai sunkiai oksi­duojasi, kadangi turi labai mažai nesočiųjų rie­balų rūgščių. Vandeninis (ašarų) sluoksnis, kurį gamina ašarų liaukos yra svarbiausias ir storiausias (0,6 -1,0 mm) ašarų plėvelės sluoksnis, sudarytas iš 98,2% vandens ir 1,8% kietųjų medžiagų (drus­kų, baltymų ir t.t.). Ašarų sluoksnio funkcija yra: plauti, drėkinti ir tepti ragenos paviršių; bikarbonatinio buferio dėka palaikyti akies paviršiaus pH; sulyginti ragenos paviršių ir palaikyti jos optines savybes; palaikyti ragenos metabolizmą (maisto medžiagų pristatymas, metabolitų šalinimas, da­lyvavimas deguonies apykaitoje); vykdyti gynybinę priešinfekcinę funkciją. Elektrolitų Na+ K+ ir Cl” jonai reguliuoja skysčių osmotinę apykaitą tarp ragenos epitelio ląstelių ir ašarų plėvelės. Na+ jonų koncentracija ašarose yra tokia pat kaip ir kraujo serume. K+ jonų koncentracija 5-7 kartus didesnė (26 – 42 ml/1). Bikarbonatai palaiko ašarų pH (6,5 – 7,6). Ašarose yra ištirpusių gliukozės, ureos, laktatu, citratų, askorbatų, aminorūgščių. Šios medžiagos patenka į ašaras tiesiog iš sisteminės cirkuliacijos ir jų koncentracija yra tokia kaip ir kraujo serume. Albuminai sudaro apie 60% visų ašarų bal­tymų. Likusius 40% po lygiai sudaro globulinai ir lizocimai.

Šiais atvejais viršuti­nio voko junginės papilu plazmocitai išskiria daug  histamino, o šis skatina mastocitų degranuliaciją ir paleidžia  sąveikas su anti­genu. Lizocimas sudaro 21 – 25% viso ašarų bal­tymo kiekio ir veikia sinergistiškai su gamaglobulinais ir kitais nelizociminiais antimikrobiniais elementais. Tai labai svarbus priešinfekcinės gynybos mechanizmas. Ji sudaro lizocimas, Plizinas, laktoferinas. Šioje sistemoje taip pat dalyvauja ir interferonas, kuris slopina virusų replikaciją ir dėlto spalvotos linzės yra patvaresnės.

 

Posted in Lęšiai | Leave a comment

Akies kanalas

lęšiaiKanalas atsiveria po apatine nosies kriaukle esančioje įduboje, kur, pigūs lęšiai nėra tokie veiksmingi, apie 15-20 mm. nuo jos priekinio krašto ir apie 30 – 35 mm nuo nosies angos. Ašarų maišelis iš tikrųjų ašarų maišelis ir ašarų latakas – tai viena struktū­ra. Viršuje išsiplėtusi ji tęsiasi apie 3 – 5 mm virš vidinio vokų raiščio ir susiaurėja toje vietoje, kur įeina į kaulinį kanalą. Bendras visos struktūros ilgis – 30 – 35 mm. Ašarų maišelis saccus lacrimalis guli ašarų duobutėje, jo ilgis 10-12 mm, skersmuo 5-8 mm. Nuo akiduobės audinių jį skiria tarsoorbitinė jungiamojo audinio plėvė (septum orbitale), prisitvirtinusi prie crista lacrimalis posterior. Iš priekio jį dengia vidinis vokų raištis, prisitvirtinęs prie cris­ta lacrimalis anterior, o iš kitos pusės – prie abiejų vokų kremzlių. Vienas jo pluoštelis gau­bia maišelį iš užpakalio ir tvirtinasi prie crista lacrimalis posterior. Nuo akies žie­dinio raumens atsiskiria du skaidulų pluoštai, kurių gilesnis eina nuo voko kremzlės link crista lacrimalis posterior, o paviršinis – link crista lacrimalis anterior, apgaubdami ašarų maišelį. Viršutinis ašarų maišelio trečdalis yra virš liga-

Ašarų diafragmos maišelis pasidengęs jungiamojo audinio plė­ve, kuri prasideda nuo crista lacrimalis poste­rior antkaulio ir tęsiasi iki crista lacrimalis an­terior. Ašarų maišelio siena išklota dvisluoksniu ci­lindriniu epiteliu, kuris laikomas pakitusia kana­liukų epitelio tąsa. Poepitelinis audinys (su­bstantia propria) sudarytas iš vieno adenoidinio audinio sluoksnio, kuris apgaubtas fibrozinio sluoksnio su gausiomis elastingo bei grubiomis tinklinio (retikulinio) jungiamojo audinio skai­dulomis. Iš išorės kaip tinklas jį dengia tarsoorbitinės jungiamojo audinio plėvės bei vidinio vokų raiščio skaidulos. Viršutinėje maišelio da­lyje jungiamojo audinio dangalas tankesnis ir storesnis. Ties ašarų kanaliukų žiotimis yra gleivinės raukšlė, vadinama Hushke – Rosenmūller’io vožtuvu. Ties vieta, kur maišelis virsta ašarų lataku (duetus nasolacrimalis), yra kita raukšlė plica lacrimalis (Krause). Ašarų latakas duetus nasolacrimalis yra il­gesnis už kaulinį nosies – ašarų kanalą ir viduti­niškai yra apie 15 mm ilgio. Jo skersmuo – 2 – 3 mm. Yra dvi ašarų latako dalys – interesai inė, esanti kauliniame kanale ir meatalinė – kauli­niam kanalui pasibaigus. Kauliniame kanale ašarų latakas jungiasi su antkauliu ir apsuptas gausaus veninio tinklo, ypač tankaus ties kanalo anga. Išėjęs iš kaulinio kanalo, ašarų latakas kiek eina po apatinės nosies landos gleivine. Vidinę (medialinę) jo sienelę sudaro tik nosies gleivinė. Dėl to šioje dalyje kanalo spindis esti siauras ir susiplojęs. Latakas paprastai atsiveria apie S mm žemiau kaulinio kanalo angos. Jo gleivinę suda­ro dvisluoksnis cilindrinis epitelis bei adenoidi­nis audinys. Ties latako žiotimis gleivinė sufor­muoja raukšlę, užkemšančią spindį. Ji vadinama Hassner’io vožtuvu.

Krauju lataką aprūpina tarpusa­vyje per a. dorsalis nasi ir a. angularis. Veninis kraujas nuteka per v. dorsalis nasi ir v. angula­ris, kurios esti giliau negu arterijos. Per stam­biausiąją anastomozuojančią v. angularis, krau­jas nuteka į akiduobės veninę sistemą (viršuje) bei v. facialis. Jutiminę inervaciją ašarų maišelis bei ašarų latakas gauna iš n. ophthalmicus bei n. maxillaris (trišakio nervo I ir II šakų). Ašarų maišelio viršutinė dalis inervaciją gauna per n. infratrochlearis, apatinė bei viršutinė ašarų lata­ko dalis. Ašarų diafragma. Ji sudaryta iš akiduobės antkaulio tęsinio, dengiančio fossa sacci lacri­malis, prie kurio tvirtinasi šoninė (lateralinė) ašarų maišelio siena. \ ją įsipina ir viršutinės bei apatinės preseptalinės žiedinio raumens skaidu­los. Kai ši diafragma patraukiama į šoną, ašarų maišelyje susidaro neigiamas slėgis, siurbiantis ašaras. įtampai atslūgus, ašarų maišelyje dėl fib- roelastingų maišelio sienos skaidulų pasiprieši­nimo atsiranda teigiamas slėgis, ir susikaupusios maišelyje ašaros stumiamos ašarų lataku į nosies ertmę. Ašarų diafragma tęsiasi ne tik su Periorbita ties fossa sacci lacrimalis kraštais, bet ir į vidų (medialiai) nuo ašarų maišelio ir visiškai apgau­bia jį, sudarydama „maišą maiše”. Ploniausia ji yra ties crista lacrimalis anterior, žemiau vidi­nio voko raiščio priekinių ir užpakalinių skaidu­lų susijungimo. Ašarų siurblys (pompa). Ašarų judėjimas iš junginės maišo link apatinės nosies landos pri­klauso nuo struktūrų, vadinamų ašarų siurbliu, funkcijos. Jis sudarytas iš to kur pagaminami spalvoti lęšiai.

 

Posted in Lęšiai | Leave a comment

Swedish Greys - a WordPress theme from Nordic Themepark.